Bažnyčia artimiausiu metu paskelbs dvidešimt keturis naujus palaimintuosius, įskaitant 23 kankinius, tarp kurių arkivyskupas kankinys Teofilius Matulionis. Kol kas nėra žinomos būsimų palaimintųjų beatifikacijos ceremonijų datos. Jos bus paskelbtos suderintus su vietos vyskupais. Galima laukti, kad pagal galiojančias normas kankinio arkivyskupo Teofilio Matulionio beatifikacijos ceremonija įvyks Lietuvoje, Kaišiadorių vyskupijoje. Tai būtų primas kartas Bažnyčios Lietuvoje istorijoje, kad beatifikacijos ceremonija vyksta Lietuvos teritorijoje.
Beatifikacijos ceremonijoms paprastai vadovauja Popiežiaus įgaliotas pasiuntinys iš Romos kurijos, dažniausiai tai būna Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Angelo Amato. Būtent kardinolui Amato suteiktoje audiencijoje ketvirtadienį Šventasis Tėvas įgaliojo paskelbti iš viso dvylika kongregacijos parengtų dekretų. Trumpai apie juos.
Aštuoni dekretai yra dėl kandidatų į šventuosius herojiškų krikščioniškų dorybių; kiti keturi žymi beatifikacijos bylų pabaigą. Artimiausiu metu iš viso bus skelbiami dvidešimt keturi palaimintieji.
Vienas jų - italas kunigas Garbingasis Dievo tarnas Jonas Schiavo. Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretu pripažintas jo užtarimu įvykęs stebuklas. Kiti trys dekretai patvirtina kankinystę. Juose kalbama apie dvidešimt tris kankinius, nužudytus iš neapykantos tikėjimui.
Vienas dekretas patvirtina arkivyskupo Teofilio Matulionio kankinystę 1962 metų rugpjūčio 20 dieną. Kitas – kankinio iš JAV, Oklahoma Sičio arkivyskupijos kunigo Stanley Rother, kuris buvo nukankintas 1981 metų liepos 28 dieną Gvatemaloje. 46 metų kunigas yra pirmas JAV gimęs kankinys. Trečiame dekrete dėl kankinystės minimi iš viso 21 asmuo, visi ispanai, nužudyti iš neapykantos tikėjimui Ispanijoje per pilietinį karą. Dekrete minimas kun. Vincentas Queralt Lloret ir dvidešimt kankinystės bendražygių. Kankinys kun. Vincentas buvo Misijų kongregacijos kunigas. Su juo žuvo kiti šeši tos pačios kongregacijos kunigai, penki dieceziniai kunigai, dvi Meilės dukterų kongregacijos vienuolės ir septyni pasauliečiai, Marijos Stebuklingojo Medalio Vaikų asociacijos nariai. Visi jie – kankiniai ir būsimi palaimintieji - buvo nužudyti laikotarpyje nuo 1936 iki 1937 metų.
Aštuoni dekretai patvirtina krikščioniškas dorybes asmenų iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Kanados ir Lenkijos. Tarp jų – kun. Vilhelmas Massaja, italas kapucinas, misionierius Etiopijoje, XIX amžiuje Leono XIII paskirtas kardinolu; Prancūzijoje gimusi Marie Henriette Suzanne Aubert, vienuolinis vardas Marija Juozapė, Naujosios Zelandijos misionierė, maorių evangelizavimui ir vargšų globai įkūrusi Gailestingumo Motinos Dukterų kongregaciją; Kanadoje gimusi ir mirusi Aurelija Caouette, įkūrusi po Kanadą ir JAV paplitusią vienuolinę Švč. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Brangiausiojo Kraujo adoruotojų kongregaciją; lenkė Leonija Marija Nastał (1903-1940), Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Mažųjų tarnaičių kongregacijos vienuolė, dvasinės kūdikystės kelio mistikė.
Vatikano radijas
